ARISTOTELIO STYGIUS ŠIUOLAIKINIAME MOKSLE
Ypač sparti gamtamokslio pažanga ir stulbinantys praktiniai jo taikymai XVII a. lėmė kvantitatyvinės metodologijos įsivyravimą, taigi ir sprendimą, jog Aristotelis paseno ir tapo nebeaktualus mokslo pažangos prasme. Parmenidiškomis idealizuotų abstrakčių esinių paieškomis grįsta tendencija truko ke...
Saved in:
| Main Author: | |
|---|---|
| Format: | Article |
| Language: | English |
| Published: |
Vilnius University Press
2003-01-01
|
| Series: | Problemos |
| Online Access: | https://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/4132 |
| Tags: |
Add Tag
No Tags, Be the first to tag this record!
|
| _version_ | 1832593038494400512 |
|---|---|
| author | Peeter Müürsepp |
| author_facet | Peeter Müürsepp |
| author_sort | Peeter Müürsepp |
| collection | DOAJ |
| description |
Ypač sparti gamtamokslio pažanga ir stulbinantys praktiniai jo taikymai XVII a. lėmė kvantitatyvinės metodologijos įsivyravimą, taigi ir sprendimą, jog Aristotelis paseno ir tapo nebeaktualus mokslo pažangos prasme. Parmenidiškomis idealizuotų abstrakčių esinių paieškomis grįsta tendencija truko keletą šimtme čių, o jos kulminacija buvo pragmatistinė-pozityvistinė mokslo samprata. Tik paskutiniame XX a. trečdalyje susigriebta, kad analitinės filosofijos propaguojamas kiekybinis požiūris paverčia mokslą instrumentiškai efektyvia, tačiau ne atveriančia, o veikiau pasaulį paslepiančia veikla, t. y. buvo suvoktas pasaulio suprantamumo stygius, principinis kitokių metafizinių prielaidų poreikis. Taip paskutiniais XX a. dešimtmečiais atsigręžta į Aristotelio idėjas. Aristotelio renesansą filosofinėje mokslo refleksijoje paskatino D. W. Grahamas, atkreipęs dėmesį į tai, kad būta dviejų Aristotelių: Organono Aristotelio - logiko, retoriko, ir Aristotelio - fizinių ir metafizinių traktatų autoriaus. Kaip tik antrasis susigrąžino tyrinėtojų dėmesį. Vienas ryškiausių bandymų atskleisti šiandien aktualias Aristotelio pažinimo interpretacijos ypatybes buvo prancūzų matematiko ir filosofo R. Thomo mokslo koncepcija. Joje Aristotelis iškyla kaip intuityvus mąstytojas, kaip fenomenologas. Thomas didžiojo stagiriečio filosofijoje netgi įžvelgė šiuolaikinės topologijos prielaidas ir pateikė svarbiausius argumentus įrodinėdamas, kad būtent aristoteliškų kvalitatyvinių idėjų stokoja šiuolaikinis mokslas, vedantis į anonimizuojančią pasaulio fragmentaciją. Šiame straipsnyje analizuojamas dviejų Aristotelių skirties aktualumas, aptariami R. Thomo bei kitų mąstytojų, mėginančių grąžinti į pasaulį suprantamumą, argumentai. Autorius daro išvadą, kad Thomo bandymas pademonstruoti stagiriečio aktualumą nebuvo pakankamai sėkmingas, tačiau pati intencija grįžti prie kvalitatyvinio požiūrio moksle yra neabejotinai šiuolaikiška, aktuali ir plėtotina.
THE NEED FOR ARISTOTLE IN CONTEMPORARY SCIENCE
Peeter Müürsepp
Summary
In XVII-th century Aristotle was proclaimed outdated and uninteresting from the point of view of advancement of knowledge. This attack was mostly aimed at logic. The attackers did not notice the principal difference of the physical and metaphysical works of the Stagirite from his logic. Only in the last decades of XX-th century the idea of the two different Aristotles began to gain recognition. First of all we should thank Daniel W. Graham for this development. It is René Thom, however, who has presented a consistent conception about the need for the application of Aristotelian approach in contemporary science. Despite bringing up the excellent idea of connecting materialism with finality, R. Thom has failed to understand the real meaning of the Stagirite’s system of four causes.
Keywords: Aristotle, R. Thom, finality, causality, intelligibility.
|
| format | Article |
| id | doaj-art-de6c5caf42f440548c465d8212f94377 |
| institution | Kabale University |
| issn | 1392-1126 2424-6158 |
| language | English |
| publishDate | 2003-01-01 |
| publisher | Vilnius University Press |
| record_format | Article |
| series | Problemos |
| spelling | doaj-art-de6c5caf42f440548c465d8212f943772025-01-20T18:24:52ZengVilnius University PressProblemos1392-11262424-61582003-01-0164ARISTOTELIO STYGIUS ŠIUOLAIKINIAME MOKSLEPeeter Müürsepp Ypač sparti gamtamokslio pažanga ir stulbinantys praktiniai jo taikymai XVII a. lėmė kvantitatyvinės metodologijos įsivyravimą, taigi ir sprendimą, jog Aristotelis paseno ir tapo nebeaktualus mokslo pažangos prasme. Parmenidiškomis idealizuotų abstrakčių esinių paieškomis grįsta tendencija truko keletą šimtme čių, o jos kulminacija buvo pragmatistinė-pozityvistinė mokslo samprata. Tik paskutiniame XX a. trečdalyje susigriebta, kad analitinės filosofijos propaguojamas kiekybinis požiūris paverčia mokslą instrumentiškai efektyvia, tačiau ne atveriančia, o veikiau pasaulį paslepiančia veikla, t. y. buvo suvoktas pasaulio suprantamumo stygius, principinis kitokių metafizinių prielaidų poreikis. Taip paskutiniais XX a. dešimtmečiais atsigręžta į Aristotelio idėjas. Aristotelio renesansą filosofinėje mokslo refleksijoje paskatino D. W. Grahamas, atkreipęs dėmesį į tai, kad būta dviejų Aristotelių: Organono Aristotelio - logiko, retoriko, ir Aristotelio - fizinių ir metafizinių traktatų autoriaus. Kaip tik antrasis susigrąžino tyrinėtojų dėmesį. Vienas ryškiausių bandymų atskleisti šiandien aktualias Aristotelio pažinimo interpretacijos ypatybes buvo prancūzų matematiko ir filosofo R. Thomo mokslo koncepcija. Joje Aristotelis iškyla kaip intuityvus mąstytojas, kaip fenomenologas. Thomas didžiojo stagiriečio filosofijoje netgi įžvelgė šiuolaikinės topologijos prielaidas ir pateikė svarbiausius argumentus įrodinėdamas, kad būtent aristoteliškų kvalitatyvinių idėjų stokoja šiuolaikinis mokslas, vedantis į anonimizuojančią pasaulio fragmentaciją. Šiame straipsnyje analizuojamas dviejų Aristotelių skirties aktualumas, aptariami R. Thomo bei kitų mąstytojų, mėginančių grąžinti į pasaulį suprantamumą, argumentai. Autorius daro išvadą, kad Thomo bandymas pademonstruoti stagiriečio aktualumą nebuvo pakankamai sėkmingas, tačiau pati intencija grįžti prie kvalitatyvinio požiūrio moksle yra neabejotinai šiuolaikiška, aktuali ir plėtotina. THE NEED FOR ARISTOTLE IN CONTEMPORARY SCIENCE Peeter Müürsepp Summary In XVII-th century Aristotle was proclaimed outdated and uninteresting from the point of view of advancement of knowledge. This attack was mostly aimed at logic. The attackers did not notice the principal difference of the physical and metaphysical works of the Stagirite from his logic. Only in the last decades of XX-th century the idea of the two different Aristotles began to gain recognition. First of all we should thank Daniel W. Graham for this development. It is René Thom, however, who has presented a consistent conception about the need for the application of Aristotelian approach in contemporary science. Despite bringing up the excellent idea of connecting materialism with finality, R. Thom has failed to understand the real meaning of the Stagirite’s system of four causes. Keywords: Aristotle, R. Thom, finality, causality, intelligibility. https://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/4132 |
| spellingShingle | Peeter Müürsepp ARISTOTELIO STYGIUS ŠIUOLAIKINIAME MOKSLE Problemos |
| title | ARISTOTELIO STYGIUS ŠIUOLAIKINIAME MOKSLE |
| title_full | ARISTOTELIO STYGIUS ŠIUOLAIKINIAME MOKSLE |
| title_fullStr | ARISTOTELIO STYGIUS ŠIUOLAIKINIAME MOKSLE |
| title_full_unstemmed | ARISTOTELIO STYGIUS ŠIUOLAIKINIAME MOKSLE |
| title_short | ARISTOTELIO STYGIUS ŠIUOLAIKINIAME MOKSLE |
| title_sort | aristotelio stygius siuolaikiniame moksle |
| url | https://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/4132 |
| work_keys_str_mv | AT peetermuursepp aristoteliostygiussiuolaikiniamemoksle |