Šeimų, patiriančių socialinę riziką, informavimas apie pakartotinio smurto prevenciją
Pasikartojantis smurtas artimoje aplinkoje, pasireiškiantis fizinio, seksualinio, psichologinio ar ekonominio poveikio veiksmais, išlieka opia problema dėl nuoseklios, sistemingos ir ilgalaikės prevencijos stokos. Nors nacionaliniu lygmeniu priimtuose norminiuose dokumentuose numatytos tiek bendrosi...
Saved in:
| Main Authors: | , |
|---|---|
| Format: | Article |
| Language: | Lithuanian |
| Published: |
Kauno Kolegija (Kaunas University of Applied Sciences)
2023-12-01
|
| Series: | Mokslo Taikomieji Tyrimai Lietuvos Kolegijose |
| Subjects: | |
| Tags: |
Add Tag
No Tags, Be the first to tag this record!
|
| _version_ | 1832576130639462400 |
|---|---|
| author | Skaidrė Račkauskienė Agnė Zbarauskienė |
| author_facet | Skaidrė Račkauskienė Agnė Zbarauskienė |
| author_sort | Skaidrė Račkauskienė |
| collection | DOAJ |
| description | Pasikartojantis smurtas artimoje aplinkoje, pasireiškiantis fizinio, seksualinio, psichologinio ar ekonominio poveikio veiksmais, išlieka opia problema dėl nuoseklios, sistemingos ir ilgalaikės prevencijos stokos. Nors nacionaliniu lygmeniu priimtuose norminiuose dokumentuose numatytos tiek bendrosios prevencijos priemonės, tiek konkrečios priemonės, kurios padeda apsaugoti smurtą patyrusį asmenį nuo pakartotinio smurto, praktika dažnai rodo, kad prevenciniai veiksmai priklauso nuo skirtingų smurto atvejų pobūdžio ir gali varijuoti priklausomai nuo atvejo specifikos. Skirtingoms institucijoms, dirbančioms su smurto užkardymo problemomis artimoje aplinkoje, priskiriamos funkcijos ir atsakomybė, tačiau nenumatomi institucijų bendradarbiavimo ir tęstinumo veiksniai. Pasikartojantis smurtas, vykstantis dėl socialinės, ekonominės, kultūrinės ir fizinės galios disbalanso, sukelia smurto apraiškų baimę aukai. Socialiniai darbuotojai savo profesinėje veikloje dažnai susiduria, kad tokie pasikartojantys ir sisteminiai pažeidimai yra taip įsišakniję, kad smurto auka nesikreipia pagalbos, toks elgesys šeimoje, patiriančioje socialinę riziką, tampa normalizuotas – smurtas yra neigiamas ir / ar pateisinamas. Šiame straipsnyje analizuojamos pakartotinio smurto šeimoje, patiriančioje socialinę riziką, prevencijos priemonės ir būdai, taikomi socialinių darbuotojų siekiant užkardyti pakartotinio smurto problemą artimoje aplinkoje. Atskleidžiama, kaip netiesioginio poveikio priemonės – pozityvios tėvystės ir socialinių įgūdžių programos, priklausomybės konsultantų paslaugos – stiprina šeimos narių apsauginius ir atsparumo veiksnius ir prisideda prie smurto artimoje aplinkoje mažinimo lygio. Išryškinamos įvairios bendradarbiavimo praktikos ir patirtys su policijos, probacijos, vaikų teisių, mobilių komandų ir krizių centrų specialistais pakartotinio smurto prevencijos srityje. Detalizuojami sistemingi socialinių darbuotojų veiksmai informuojant šeimas apie smurto atpažinimą, neatidėliotinus veiksmus iškilus smurto grėsmei, galimą pagalbą ir smurtinio elgesio pasekmes. Aptariama, kiek svarbi yra socialinio darbuotojo profesinė laikysena kontakto su šeimos nariais metu, kaip empatiškas elgesys padeda užmegzti ryšį su šeima šiame jautriame ir skaudžiame smurto problemos lauke. |
| format | Article |
| id | doaj-art-64301d0111f9403aa09eb8cc3c426fa8 |
| institution | Kabale University |
| issn | 1822-1068 2335-8904 |
| language | Lithuanian |
| publishDate | 2023-12-01 |
| publisher | Kauno Kolegija (Kaunas University of Applied Sciences) |
| record_format | Article |
| series | Mokslo Taikomieji Tyrimai Lietuvos Kolegijose |
| spelling | doaj-art-64301d0111f9403aa09eb8cc3c426fa82025-01-31T10:29:11ZlitKauno Kolegija (Kaunas University of Applied Sciences)Mokslo Taikomieji Tyrimai Lietuvos Kolegijose1822-10682335-89042023-12-01219717910.59476/mtt.v2i19.625Šeimų, patiriančių socialinę riziką, informavimas apie pakartotinio smurto prevencijąSkaidrė Račkauskienė0Agnė Zbarauskienė1Klaipėdos valstybinė kolegijaKlaipėdos valstybinė kolegijaPasikartojantis smurtas artimoje aplinkoje, pasireiškiantis fizinio, seksualinio, psichologinio ar ekonominio poveikio veiksmais, išlieka opia problema dėl nuoseklios, sistemingos ir ilgalaikės prevencijos stokos. Nors nacionaliniu lygmeniu priimtuose norminiuose dokumentuose numatytos tiek bendrosios prevencijos priemonės, tiek konkrečios priemonės, kurios padeda apsaugoti smurtą patyrusį asmenį nuo pakartotinio smurto, praktika dažnai rodo, kad prevenciniai veiksmai priklauso nuo skirtingų smurto atvejų pobūdžio ir gali varijuoti priklausomai nuo atvejo specifikos. Skirtingoms institucijoms, dirbančioms su smurto užkardymo problemomis artimoje aplinkoje, priskiriamos funkcijos ir atsakomybė, tačiau nenumatomi institucijų bendradarbiavimo ir tęstinumo veiksniai. Pasikartojantis smurtas, vykstantis dėl socialinės, ekonominės, kultūrinės ir fizinės galios disbalanso, sukelia smurto apraiškų baimę aukai. Socialiniai darbuotojai savo profesinėje veikloje dažnai susiduria, kad tokie pasikartojantys ir sisteminiai pažeidimai yra taip įsišakniję, kad smurto auka nesikreipia pagalbos, toks elgesys šeimoje, patiriančioje socialinę riziką, tampa normalizuotas – smurtas yra neigiamas ir / ar pateisinamas. Šiame straipsnyje analizuojamos pakartotinio smurto šeimoje, patiriančioje socialinę riziką, prevencijos priemonės ir būdai, taikomi socialinių darbuotojų siekiant užkardyti pakartotinio smurto problemą artimoje aplinkoje. Atskleidžiama, kaip netiesioginio poveikio priemonės – pozityvios tėvystės ir socialinių įgūdžių programos, priklausomybės konsultantų paslaugos – stiprina šeimos narių apsauginius ir atsparumo veiksnius ir prisideda prie smurto artimoje aplinkoje mažinimo lygio. Išryškinamos įvairios bendradarbiavimo praktikos ir patirtys su policijos, probacijos, vaikų teisių, mobilių komandų ir krizių centrų specialistais pakartotinio smurto prevencijos srityje. Detalizuojami sistemingi socialinių darbuotojų veiksmai informuojant šeimas apie smurto atpažinimą, neatidėliotinus veiksmus iškilus smurto grėsmei, galimą pagalbą ir smurtinio elgesio pasekmes. Aptariama, kiek svarbi yra socialinio darbuotojo profesinė laikysena kontakto su šeimos nariais metu, kaip empatiškas elgesys padeda užmegzti ryšį su šeima šiame jautriame ir skaudžiame smurto problemos lauke.patirianti socialinę riziką šeimapakartotinis smurtassmurto prevencija |
| spellingShingle | Skaidrė Račkauskienė Agnė Zbarauskienė Šeimų, patiriančių socialinę riziką, informavimas apie pakartotinio smurto prevenciją Mokslo Taikomieji Tyrimai Lietuvos Kolegijose patirianti socialinę riziką šeima pakartotinis smurtas smurto prevencija |
| title | Šeimų, patiriančių socialinę riziką, informavimas apie pakartotinio smurto prevenciją |
| title_full | Šeimų, patiriančių socialinę riziką, informavimas apie pakartotinio smurto prevenciją |
| title_fullStr | Šeimų, patiriančių socialinę riziką, informavimas apie pakartotinio smurto prevenciją |
| title_full_unstemmed | Šeimų, patiriančių socialinę riziką, informavimas apie pakartotinio smurto prevenciją |
| title_short | Šeimų, patiriančių socialinę riziką, informavimas apie pakartotinio smurto prevenciją |
| title_sort | seimu patirianciu socialine rizika informavimas apie pakartotinio smurto prevencija |
| topic | patirianti socialinę riziką šeima pakartotinis smurtas smurto prevencija |
| work_keys_str_mv | AT skaidrerackauskiene seimupatirianciusocialinerizikainformavimasapiepakartotiniosmurtoprevencija AT agnezbarauskiene seimupatirianciusocialinerizikainformavimasapiepakartotiniosmurtoprevencija |