Kurčiųjų ar neprigirdinčiųjų tėvų ir girdinčiųjų vaikų šeima: dviejų atvejų tyrimas
Pristatomame tyrime analizuojama dviejų kurčiųjų ar neprigirdinčiųjų tėvų ir girdinčiųjų vaikų šeimų kalbų politika. Norą tyrinėti šią temą lėmė tai, kad šeimų, kurias sudaro kurtieji tėvai ir girdintieji vaikai, kalbinė situacija yra neaptarta arba medžiaga yra neprieinama nemokantiems lietuvių ge...
Saved in:
| Main Authors: | , |
|---|---|
| Format: | Article |
| Language: | deu |
| Published: |
Vilnius University
2024-12-01
|
| Series: | Lietuvių Kalba |
| Subjects: | |
| Online Access: | https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/35323 |
| Tags: |
Add Tag
No Tags, Be the first to tag this record!
|
| Summary: | Pristatomame tyrime analizuojama dviejų kurčiųjų ar neprigirdinčiųjų tėvų ir girdinčiųjų vaikų šeimų kalbų politika. Norą tyrinėti šią temą lėmė tai, kad šeimų, kurias sudaro kurtieji tėvai ir girdintieji vaikai, kalbinė situacija yra neaptarta arba medžiaga yra neprieinama nemokantiems lietuvių gestų kalbos. Medžiagai rinkti buvo pasirinktas kokybinis analizės metodas: giluminis pusiau struktūruotas interviu su abiem tėvais atskirai ir visos šeimos bendrų veiklų stebėjimas. Pasirinkti tokie interviu analizės aspektai: išankstinis kalbų politikos strategijų aptarimas prieš gimstant vaikui ir jo kaita augant, elgesys ginčijantis ir sudėtingesnės kalbinės situacijos, t. y. buvo žiūrima, kokios yra įprastos komunikacinės kompensacinės strategijos. Išanalizavus duomenis, matyti, kad specialių strategijų šeimos prieš susilaukdamos vaikų nekūrė, tačiau, vaikams gimus, buvo priimti tam tikri sprendimai remiantis kitų, tokioje pačioje situacijoje esančių, šeimų patirtimi. Tačiau, skirtingai nei ankstesnės kartos, kurtieji tėvai nebandė kalbėti garsu su girdinčiaisiais vaikais, nes jau dabar žinoma, kad toks būdas nėra veiksmingas. Išanalizavus tiriamąją medžiagą, galima daryti išvadą, kad abi šeimos nesistengė specialiai vaikų mokyti nei lietuvių garsinės, nei lietuvių gestų kalbos. Ginčijantis didžiausia problema šeimose yra vaikų manipuliacija tėvų klausos sutrikimu, taip pat matyti, kad tiriamosios šeimos šią problemą sprendžia skirtingai. Iškilus komunikacijos keblumams, daugiausia naudojamos bendradarbiavimo strategijos: lūpų skaitymo, tarimo balsu taktikos, pasitelkiama lietuvių gestų kalbos abėcėlė, kreipiasi pagalbos į girdinčius artimuosius, pasitelkiama perfrazavimo strategija. Tačiau paminėta ir nebendradarbiavimo strategija – ignoravimas, vengimas. Šis tyrimas galėtų būti įdomus ir naudingas taikomosios kalbotyros srityje dirbantiems tyrėjams, kurčiųjų ir girdinčiųjų šeimoms, socialiniams darbuotojams, dirbantiems su tokiomis šeimomis, mokytojams.
|
|---|---|
| ISSN: | 1822-525X |